Naujagimystės laikotarpio infekcijos
Jūratė Buinauskienė

Infekcija naujagimiui gali patekti per placentą, per vaisiaus membranas ar per gimdymo takus, o vėliau – nuo slaugančios motinos ar personalo rankų bei naujagimį supančios aplinkos. Motinos infekcija, karščiavimas (38C) gimdymo metu, priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas ir bevandenis periodas ilgiau nei 18 valandų padidina naujagimio riziką gauti infekciją. Laiku gimę ir sveiki naujagimiai gimimo metu ir tuoj po gimimo iš motinos gauna nepatogeninių mikroorganizmų, kuriems jau būna įgiję atsparumą. Neišnešioti ir sergantys naujagimiai, gydomi naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, dažniau turi kontaktą su patogeniniais mikroorganizmais.

Naujagimių atsparumas infekcijoms priklauso nuo jų imuninės sistemos subrendimo gimimo metu: kuo anksčiau prieš nustatytą gimdymo terminą gims neišnešiotas naujagimis, tuo jis turės mažiau iš motinos patekusių imunoglobulinų, o laiku gimusių išnešiotų naujagimių imunoglobulino G kiekis gimimo metu bus netgi didesnis nei motinos. Mikroorganizmai gali patekti ne tik per virkštelę ar nesugijusią bambutės žaizdą, bet ir per naujagimių odą, kuri yra labai plona ir lengvai pažeidžiama. Palankias sąlygas infekcijoms plisti sudaro sudėtingų gydymo ir tyrimo metodų (maitinimo zondai, intubaciniai vamzdeliai, kraujagyslių kateteriai, dirbtinė plaučių ventiliacija) taikymas, ypač gydant neišnešiotus naujagimius.

Naujagimystės laikotarpio infekcijos gali pasireikšti ankstyvaisiais ir vėlyvaisiais požymiais. Ankstyvuosius infekcinės ligos simptomus (vangumą arba dirglumą, temperatūros pakilimą ar sumažėjimą, odos spalvos pakitimus, kvėpavimo sustojimą – apnėją arba dažną kvėpavimą, atpylimą, sulėtėjusį svorio augimą) paprastai pirmoji pastebi naujagimio motina arba slaugytoja, tačiau juos visuomet turėtų įvertinti gydytojas. Ankstyvuoju laikotarpiu naujagimių infekcines ligas dažniausiai sukelia B grupės  hemolizinis streptokokas, auksinis stafilokokas, žarnyno lazdelės, listerijos bei treponemos, toksoplazmos, citomegalo bei raudonukės virusai. Vėlyvuoju laikotarpiu infekcines ligas dažniau sukelia plazmos nekoaguliuojantis arba auksinis stafilokokas, gramneigiamos bakterijos, enterokokai, kiek rečiau B grupės  hemolizinis streptokokas, grybeliai bei virusai.

Sunkiausia naujagimių infekcijos pasireiškimo forma yra naujagimių sepsis – išsisėjusi naujagimio infekcija, kurios eiga neretai būna žaibiška. Pagal pasireiškimo laiką naujagimių sepsis skirstomas į ankstyvąjį (prasideda per pirmas penkias gyvenimo dienas) ir vėlyvąjį, arba įgytą (pasireiškiantį po penktos gyvenimo dienos). Pagrindinius klinikinius sepsio požymius nurodo 3 „NE“:
• Nekvėpuoja gerai (apnėja/tachipnėja, dejavimas, cianozė).
• Nevalgo gerai (blogai valgo, atpila, viduriuoja, pučia pilvą).
• Neatrodo gerai („prasta“ išvaizda, sutrikusi termoreguliacija, blyškumas/cianozė, marmurinė oda, vangumas/dirglumas).

Išsamesnė ankstyvojo ir vėlyvojo sepsio charakteristika pateikiama 1 lentelėje.
1 lentelė. Ankstyvojo ir vėlyvojo naujagimių bakterinio sepsio charakteristika.

Norint nustatyti diagnozę, labai svarbu gerai išaiškinti motinos infekcinę anamnezę, įvertinti klinikinius ligos požymius bei kraujo tyrimo rezultatus. Kartais atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, šlapimo, nugaros smegenų skysčio bei kiti (specifinių antikūnų – toksoplazmozė, raudonukė, citomegalija, herpes simplex nustatymui) tyrimai. Jei kliniškai ar laboratoriškai įtariamas naujagimių bakterinis sepsis, nedelsiant pradedamas gydymas dviem antibiotikais, kuris gali būti keičiamas gavus kraujo bakteriologinio pasėlio rezultatus. Nors nebakterinės naujagimių infekcijos (toksoplazmozė, citomegalija, herpeso infekcija) pasireiškia panašiais klinikiniais požymiais (gelta, mažu naujagimio gimimo svoriu, kepenų ir blužnies padidėjimu, pokyčiais smegenyse bei akyse), jos gydomos skirtingais specifiniais vaistais, veikiančiais tik tos ligos sukėlėjus.

Sėkmingas naujagimių infekcijų gydymo rezultatas priklauso nuo ankstyvo diagnozės nustatymo bei laiku pradėto gydymo, todėl pastebėjus naujagimio būklės pasikeitimus, būtina visuomet pasitarti su gydytoju.