POGIMDYMINĖ DEPRESIJA
Remigija Stankevičienė

Nėštumas ir gimdymas yra labai svarbūs periodai moters gyvenime. Jie sukelia ypač stiprius išgyvenimus ir jausmus. Ir ne tik džiaugsmą ir susijaudinimą, bet labai dažnai ir nerimą, baimę, liūdesį. Nėštumo metu, iškart po gimdymo moters nuotaikos svyravimo amplitudės yra didesnės negu paprastai. Nėštumo metu rizika susirgti psichikos sutrikimais padidėja 4 kartus. Tyrimais nustatyta, kad klinikine depresija per pirmus metus po gimdymo suserga ne mažiau kaip 10 proc. moterų. Ankstyva ligos diagnostika ir tinkamo gimdymo parinkimas sumažina depresijos sukeliamą žalą motinos sveikatai, jos santykiams su kūdikiu ir aplinkiniais žmonėmis, taip pat dėl motinos depresijos atsiradusią didelę kūdikių psichologinio vystymosi ir elgsenos sutrikimų riziką.

Pogimdymine depresija suserga 1 iš 10 pagimdžiusių moterų. Simptomai atsiranda praėjus kelioms dienoms po gimdymo, tačiau šiuo metu pogimdymine depresija vadinamas ir nuotaikos sutrikimas, pasireiškiantis iki 12 mėn. po gimdymo.

Pagrindiniai rizikos faktoriai:
- neplanuotas nėštumas;
- buvęs nevaisingumas;
- nežindymas;
- nedarbas;
- antenatalinis motinystės stresas;
- skydliaukės disfunkcija;
- tėvo depresija;
- dviejų ir daugiau vaikų turėjimas;
- nesugebėjimas valdyti situaciją;
- naujagimio būklė (negyvagimis, naujagimio mirtis, mažo svorio naujagimis (<1500 g), jo liga).
Pagrindiniai pogimdyminės depresijos požymiai yra šie:
- išsekimo, nuovargio ir sugniuždymo jausmas;
- liūdesys ir neviltis;
- pablogėjusi dėmesio koncentracija, atminties sutrikimai, sumišimas;
- pernelyg padidėjęs arba stipriai sumažėjęs rūpinimasis kūdikiu;
- nekontroliuojamas verkimas, sustiprėjęs dirglumas;
- neadekvatus kaltės ir nepilnavertiškumo jausmas, baimė sužaloti kūdikį ir save;
- smarkiai sumažėjęs domėjimasis lytiniu gyvenimu.
Depresijos simptomų stiprumas ir kiekybė kiekvieną dieną gali labai svyruoti.
Pogimdyminė depresija pasireiškia 6,8–16,5% moterų. Gerokai dažniau (iki 26%) ja suserga pagimdžiusios paauglės.

Rizika atsirasti pogimdyminei depresijai padidėja, jei ja sirgo šeimos nariai arba pati pagimdžiusi moteris. Tačiau daugiau kaip 50% atvejų depresijos epizodas po gimdymo būna vienintelis ir jo išprovokuotas. Dažniau pogimdymine depresija suserga moterys, anksčiau patyrusios pogimdyminį liūdesį (apie 20%).

Depresijos po gimdymo atsiradimas priklauso nuo socialinės bei ekonominės moters padėties bei išsilavinimo. Rizika susirgti pogimdymine depresija padidėja, jeigu pasireiškia konfliktai šeimoje, nepasitenkinimas šeimyniniu gyvenimu, stresas, sukeltas kūdikio maitinimo, ligos, priešlaikinis gimdymas, nemiga, susirgusio kūdikio ir savo sveikatos būklė, negalėjimas maitinti krūtimi, nepakankamas sutuoktinio ar artimųjų palaikymas.

Buvo apklausta 100 pagimdžiusių moterų, slaugančių savo sergančius naujagimius stacionare. Apklausiant buvo naudotasi CIDI klausimynu. Jame yra 24 depresiškumą išreiškiantys klausimai-teiginiai, į kuriuos moterys galėjo atsakyti teigiamai arba neigiamai.

Susumavus ir išanalizavus gautus duomenis, galima būti padaryti išvadas, kad depresijos simptomai dažniau pasireiškia:
1. Vyresnio amžiaus pagimdžiusioms ir slaugančioms sunkiai sergančius naujagimius motinoms.
2. Motinoms su aukštuoju išsilavinimu.
3. Moterims, turinčioms darbą.
4. Šeimoje gyvenančioms moterims.
5. Ne pirmą kartą nėščioms ir ne pirmą kartą gimdžiusioms moterims.
6. Tiesiogiai proporcingai depresijos simptomų daugėja priklausomai nuo naujagimio būklės sunkumo.

Tyrimo rezultatai parodė depresijos ryšius su demografiniais rodikliais. Rezultatai buvo kiek netikėti.
Depresijos simptomai dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus pagimdžiusioms ir slaugančioms sunkiai sergančius naujagimius motinoms.

Ankstesnę vyresnio amžiaus moterų depresiją gali lemti blogesnė fizinė sveikata, buvę depresijos epizodai, didesnis gyvenimo patyrimas.

Analizuojant depresijos simptomų gausumo ryšį su išsilavinimu, buvo nustatyta, kad aukštąjį išsilavinimą turinčios moterys išsako daugiau depresijos simptomų negu turinčios žemesnį išsilavinimą. Tai galima paaiškinti tuo, kad moterys su aukštuoju išsilavinimu yra labiau apsiskaičiusios, sugeba surinkti daugiau informacijos, ją įvertinti. Jos geriau gali suprasti esamą kūdikio būklę bei galimas ligas išeitis ir iš to kylančius padarinius – kūdikis gali augti neįgalus, o nuo to priklausys jos ir visos šeimos gyvenimo kokybė, darbas. Beje, daugiau depresijos simptomų išsako dirbančios moterys, nei tos, kurios neturi darbo. O tai vėlgi susiję su tuo, kad šeimoje augančiam neįgaliam vaikui reikia nuolatinės globos, priežiūros, papildomų medicininių procedūrų, vaistų. Motina, slauganti neįgalų vaiką, turi palikti darbo vietą. Valstybės parama tokioms šeimoms yra labai maža. Taigi sumažėja šeimos biudžetas, atsiranda nuovargis, įtampa, nepasitenkinimas šeimyniniu gyvenimu. Tokios įtemptos psichologinės situacijos dažniausiai neišlaiko vyrai ir palieka šeimą, kurioje auga neįgalus vaikas. Tuo tarpu žemesnį išsilavinimą turinčios moterys to dažniausiai neįvertina. Be to, nedirbančios moterys negalvoja apie darbą – jos ir taip jo neturi.

Pagal literatūros šaltinius, depresijos simptomus dažniau patiria vienišos moterys, neturinčios šeimos, nesulaukiančios šeimos palaikymo. Tarp mūsų tirtų moterų gautas rezultatas buvo atvirkštinis. Daugiau depresijos simptomų patiria ištekėjusios moterys. Šiems rezultatams turėjo įtakos tai, kad dalis tiriamųjų moterų buvo asocialios, neišsilavinusios, kurios nelabai sugeba, gali ar net nori galvoti apie savo ar kūdikio ateitį. Be to, į vienišų moterų grupę pateko ir daug labai jaunų, net nepilnamečių moterų, kurioms galbūt dėl savo nepatyrimo, dėl nežinojimo sunku įvertinti realią situaciją, todėl tai joms mažiau sukelia streso.

Daugiau depresijos simptomų išsako ne pirmą kartą nėščios ir gimdžiusios moterys. Tą galima paaiškinti tuo, kad tos moterys jau anksčiau galėjo turėti vieną ar net ne vieną depresijos periodą, kuris gali pasikartoti ir vėliau. Be to, po kiekvieno nėštumo ir gimdymo šeimos pajamos vienam asmeniui mažėja, išgyvenimas sunkėja, o jei dar naujagimis serga ar turi sklaidos trūkumų – tai dar labiau išderina šeimą, jos dvasinius ir materialinius pagrindus.

Depresijos simptomų daugėja priklausomai ir nuo naujagimio sveikatos būklės, diagnozės sunkumo. Kuo naujagimio būklė sunkesnė, tuo galbūt ir jo gyvenimo ir sveikatos būklės prognozė prastesnė. Kuo naujagimio, o vėliau ir kūdikio bei vaiko sveikatos būklė bus geresnė ar blogesnė, atsilieps šeimos gyvenimo dvasinei bei materialinei gerovei. Taigi jei naujagimis gimęs su komplikuotais, sunkiai koreguojamais sklaidos trūkumais, serga sunkia liga, kuri gali palikti didelius sveikatos sutrikimus, tai gali išprovokuoti daugiau depresijos pasireiškimų, nei toms moterims, kurių naujagimių būklė nėra itin sunki ir nesukelianti liekamųjų reiškinių.

Šis tyrimas parodė, kad pogimdyminė depresija yra pakankamai didelė problema. Naujagimių skyriuje visas dėmesys skiriamas naujagimio gydymui, slaugai, reabilitacijai, o savo sunkiai sergančius naujagimius slaugančios motinos lyg ir paliktos likimo valiai.

Depresija visada labai paveikia ir ligonį, ir aplinkinius. Ji labai pablogina ligonio gyvenimo kokybę, sveikatos būklę, sutrikdo jo darbingumą, santykius su artimaisiais.

Pogimdyminė depresija gali padaryti sunkiai pataisomą žalą kūdikio vystymuisi. Serganti moteris, turinti daug depresijos simptomų, sunkiai susitvarko su savo, kaip motinos, pareigomis, sutrinka kūdikio priežiūra, maitinimas, slauga, nukenčia jo vystymasis, vėliau gali sutrikti vaiko psichika ir elgsena.

Psichologinis palaikymas, atsakymas į dominančius klausimus ir specialios psichoterapinės technikos naudingos gydant nuotaikos sutrikimus, depresiją ir ypač tai svarbu laktacijos periodu, kai stengiamasi skirti kuo mažiau ir tik būtinų medikamentų.