SVEIKAS NAUJAGIMIS
Dr. Eglė Markūnienė

Naujagimystės laikotarpis tęsiasi nuo gimimo iki 28 gyvenimo paros.

Po gimimo kruopščiai nusausintas pašildytu vystyklu ar rankšluostėliu nuogas naujagimis guldomas motinai ant jos apnuoginto pilvo ir krūtinės, užklojamas minkšta antklodėle. Jis ilsisi, jaučiasi saugus, sušyla (gimęs jis pradeda vėsti), apsisėja motinos mikroflora, pats susiranda krūtį. Tik po maždaug 2–3 val., kai naujagimis būna pažindęs, galima jį sverti, matuoti ir atlikti pirmąjį tualetą (apvalyti ar išmaudyti, jei labai kraujuotas). Virkštelę rekomenduojama užspausti, kai ji nustoja pulsuoti. Su pirmuoju įkvėpimu naujagimis apsirūpina deguonimi, o per pulsuojančią virkštelę jis dar kurį laiką gauna deguonies ir iš motinos. Tai palengvina jo prisitaikymą.

APŽIŪRA

Pirmiausia naujagimis apžiūrimas gimdykloje. Jo būklė du kartus – pirmą ir penktą minutę – vertinama 10 balų sistema (vadinamoji Apgar skalė)
 Žr. lentelę:

8–10 balų įvertinimas rodo gerą naujagimio būklę. 7 ir mažiau – naujagimiui reikia suteikti neatidėliotiną pagalbą.

Naujagimio būklę vertina gimdyme dalyvavęs medikas. Pirmą išsamią naujagimio apžiūrą turi atlikti neonatologas ar kitas specialistas per pirmas 24–48 val. po gimimo, kad būtų laiku pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos. Sveiki naujagimiai iš gimdymo stacionaro gali būti išleisti jau po 6 val. Dažniausiai išleidžiami antrą ar trečią parą. Kuo anksčiau išleidžiamas naujagimis iš stacionaro, tuo mažesnė hospitalinės infekcijos tikimybė.

Spalva

Sveiko naujagimio oda yra ryškiai ar švelniai rausva. Antrą parą 70–90 proc. naujagimių kūnelyje pasirodo fiziologinė gelta dėl hiperbilirubinemijos. Gelta atsiranda iš yrančių eritrocitų išsilaisvinančio fetalinio hemoglobino. Susidaro netiesioginis bilirubinas. Pagelsta veidukas, akių junginė, visas kūnelis. Gelta išnyksta per 2–3 savaites.

Oda

Laiku gimusio naujagimio oda padengta varškine mase – verniksu, kuris saugo odelę nuo vaisiaus vandenų pažeidimo, sušvelnina adaptaciją po gimimo. Pernešioto naujagimio oda būna sausa, pleiskanojanti, išmirkę padai ir delnai, nes verniksas būna susigėręs į odą ar jau nusiplovęs. Ant odelės stebimas išsiplėtojęs negausus švelnus plaukuotumas (lanūgas).

Per pirmas dvi savaites ant naujagimio odos galima stebėti šiuos pokyčius:
Milia – baltus taškiukus ant nosytės, smakriuko. Tai riebalinių liaukų išskyros.
Miliarinį bėrimą dėl prakaito liaukų užsikimšimo.
Toksinę eritemą – netaisyklingas raudonas dėmes, kurių centre – gelsvas bėrimo elementas. Stebima eozinofilija dėl baltymų apykaitos persitvarkymo.
Mongolines dėmes – netolygų pigmento pasiskirstymą. Būdinga 80 proc. afrikiečių, azijiečių, indų bei romų kūdikių.
Kraujagyslių tinklo paryškėjimą („gandro žnybį“), kuris išnyksta per 6 mėn.

Virkštelė

Užspausta specialiu spaustuku virkštelė kasdien apvaloma 70° spiritu. Jos liekana natūraliai sudžiūsta ir nukrenta per 2–3 sav. Po to dar 2–3 dienas bambutė valoma.

Galva

Kaukolės siūlės dažnai būna praviros (ne daugiau kaip 0,5 cm). Galima apčiuopti 0,3–2 cm didįjį momenėlį. Dažnai dėl gimdymo galvutė gali būti konfigūruota, siūlių vietoje čiuopiasi susikeitusių parietalinių ir okcipitalinių kaulų keteros. Kartais stebima veiduko ar visos galvutės asimetrija dėl intauterininės padėties. Savo įprastą formą galvutė įgauna per dvi savaites.

Akių plyšiai simetriški. Kelias dienas gali būti paburkę akių vokai. Kartais stebimos kraujosruvos akių junginėje, jos rezorbuojasi per 2 savaites.

Burna simetriška. Apžiūrimas gomurio vientisumas, liežuvio pasaitėlis. Gali būti įgimti dantukai, kurie dažniausiai iškrenta ir jų vietoje išauga įprastiniai pieniniai dantukai. Liežuvis telpa burnoje.

Apžiūrimos nosies ir ausų angos, ausų forma. Ausys turi būti akių linijoje. Ausies kaušelis standus, sulenkus greitai grįžta į vietą, ausies kraštas turi užsilenkti.

Krūtinės ląsta

Apčiuopiamas raktikaulių vientisumas.

Krūtinės ląsta simetriška, kūgio formos. Auskultuojant plaučiuose girdisi puerilus (bronchovezikulinis) alsavimas. Kvėpavimo dažnis 40–60 k./min. Širdies veikla aiški, ritmiška, 120–150 k./min.

Pirmas dvi savaites gali paburkti ir berniukų, ir mergaičių krūtelės. Taip atsitinka dėl gimdymo ir žindymo metu į naujagimio organizmą patenkančių motinos estrogenų.

Pilvas

Palpuojant pilvas minkštas, nepapūstas. Čiuopiasi apie 1,5–2 cm iš po dešiniojo šonkaulių lanko išlindęs kepenų kraštelis. Auskultuojant girdima žarnų peristaltika.

Virkštelė užspaudžiama spaustuku ir jos kultė sudžiūsta ir nukrenta, kai visiškai užanka vaisių maitinusios vena ir dvi arterijos. Tai įvyksta per 2–3 savaites. Bambos žiedas turi vos praleisti piršto galą.

Tuštinasi naujagimis mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Per 48 val. po gimimo turi nors kartą pasituštinti. Pereinamos išmatos pasirodo 4–5 parą, motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) – nuo 5–6 paros. Žarnyno kataras – dažnos išmatos, vandeningos, dirgina odą, prasideda nuo 10–14 paros ir trunka 4–6 savaites. Gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių.

Šlapinasi pirmas paras naujagimiai retai, dažnai rausvu dėl šlapimo rūgties kristalų šlapimu. Nors kartą pasišlapinti naujagimis turi taip pat per pirmas 48 val. Dažniau šlapintis pradės, kai pradės augti svoris. Vėliau turėtų šlapintis ne rečiau kaip 6 kartus per parą.

Tarpvietė

Apžiūrima, ar yra išeinamoji anga. Berniukų sėklidės nusileidusios į kapšelius. Kartai stebima kapšelio vandenė dėl motinos estrogenų poveikio (hydrocelė), praeina per dvi savaites. Mergaitėms dėl estrogenų poveikio kartais iš lytinio plyšio pasirodo skaidrios, baltos ar net su kraujo priemaiša išskyros (pseudomėnesinės). Išnešiotų naujagimių didžiosios lūpos dengia mažąsias.

Galūnės

Rankutės ir kojytės vienodo ilgio, apžiūrimi pirštukai. Išnešioto naujagimio rankų nagai siekia ar net perauga piršto viršūnę. Kojų nagai tarsi „įaugę“ į aplinkinius pirštuko audinius. Paduose pilna raukšlių.

Klubų atlenkimas laisvas, bet sąnario rotacinis judesys stabilus, nėra krepitacijos. Apvertus naujagimį ant pilvo patikrinamos sėdmenų raukšlės. Jos turi būti simetriškos.

Svoris

Pirmomis paromis naujagimiai praranda apie 10% gimimo svorio. Tai fiziologinis svorio kritimas. Atgauti nukritusį svorį naujagimiui reiktų per 2 savaites. Per pirmą mėnesį vaikelis turėtų priaugti ne mažiau kaip 500 g (įskaičiuojant numestą svorį!). Nepatartina kasdien naujagimius sverti. Tai gali sukelti motinos nepasitikėjimą savo galimybe naujagimį maitinti krūtimi ir nulemti nemotyvuotą maitinimą dirbtiniu maistu. Naujagimis sveriamas pirmą parą po gimimo, kad būtų įvertinta jo antropometrija, išvykstant iš stacionaro ir po mėnesio. Jei po fiziologinio svorio kritimo pradėjus augti svoriui naujagimis šlapinasi dažniau nei šešis kartus per parą, išmatos gelsvos ir matosi, jog kūdikis pilnėja, vadinasi, maisto naujagimiui užtenka.

NEUROLOGINIS IŠTYRIMAS

Išnešioto, sveiko naujagimio poza fleksinė, t. y. sulenktos rankytės ir kojytės (žr. pav.)

Pav. Fleksinė sveiko naujagimio poza

Tiriami naujagimio refleksai – tai nevalingi spontaniniai (naujagimio aktyvumas) judesiai ir atsakas į dirgiklį. Dažniausiai tiriami šie refleksai:

Ieškojimo refleksas Palietus lūpų kampą, naujagimis suka galvą ir žiojasi.

Čiulpimo refleksas palietus gomurį, naujagimis čiulpia (krūtį, savo pirštukus). Nuo 32 savaitės šis refleksas ryškėja, pilnavertis tampa nuo 36 savaitės.

Moro Šis stresinis refleksas stebimas, kai naujagimis išsigąsta garso ar staigaus judesio. Skiriamos dvi reflekso fazės: pirmoji – naujagimis išskečia rankutes į šonus, o antroji – apglėbia save. Stebimas iki 5–6 mėn.

Toninis kaklo Galva pasukta į vieną pusę, ranka toje pusėje išsitiesia, o priešingoje pusėje per alkūnę lieka sulenkta. Tai vadinamoji „fechtuotojo“ poza. Stebimas iki 6–7 mėn.

Griebimo Palietus delną, pirštukai susigniaužia į kumštį. Stebimas iki 2 mėn.

Babinskio Pabraukus paduką, išsiskleidžia pirštukai. Stebimas iki 2 metų.

Žingsniavimo Laikant už pažastėlių, suteikus padams atramą, naujagimis žingsniuoja.

LABORATORINIAI TYRIMAI

Sveikas naujagimis netiriamas. Tačiau, norint atskirti normą nuo patologijos, būtina žinoti kai kuriuos naujagimiui būdingus laboratorinių tyrimų ypatumus.

Kraujo tyrime pirmas paras vyrauja leukocitozė (6–35 109/l), neutrofilija (2–14 109/l). 4–5 parą neutrofilai persikryžiuoja su limfocitais ir iki 4–5 metų vyrauja limfocitai (75-55%). Naujagimiams būdinga didelis eritrocitų kiekis (4–6,5 1012/l), Hb 140–-220 g/l, Ht 0,3–0,6. Trečią mėnesį dėl suirusių vaisiaus eritrocitų būdinga fiziologinė anemija (Hb iki 90 g/l), kurios gydyti paprastai nereikia (jei nėra anemijos klinikos). Retikuliocitų pirmas 72 val. būna iki 4,5%, o vėliau – ne daugiau kaip 1–2%.

Šlapime pirmomis paromis randama daug druskų, jis labai koncentruotas. Lyginamasis svoris 1001–1025. Imant šlapimo tyrimą, būtina gerai apiplauti išorinius mergaičių lyties organus, nes gali suklaidinti randami leukocitai ir eritrocitai dėl išskyrų iš genitalijų.

Glikemija – 2,6–5,55 mmol/l.

Šarmų ir rūgščių ph 7,21. Po 1 val. – 7,33, po 24 val. – 7,37.

PROFILAKTIKA

Po gimdymo motinoms, kurios nesilankė moterų konsultacijoje ar serga gonokokine lytinių takų infekcija atliekama gonokokų sukeliamos oftalmijos profilaktika (tetraciklino ar eritromicino tepalu).

Pirmomis valandomis po gimimo naujagimiams atliekama hemoraginės ligos profilaktika – K vitaminas suleidžiamas į raumenis ar sugirdomas.

Motinų, kurių kraujo grupė 0, ištiriama ir naujagimių kraujo grupė, o kurių Rh D faktorius neigiamas – tiriamas Rh D antigenas iš naujagimio virkštelės kraujo.

Po 48–72 val. imamas kraujas iš naujagimio kulniuko ir Vilniaus genetikos centre atliekamas testas dėl įgimtos fenilketonurijos ir hipotireozės. Tai visuotinė naujagimių patikra (skiningas). Laiku pradėjus gydymą, šiomis ligomis sergantys naujagimiai auga sveiki.

Per pirmąsias paras naujagimiai paskiepijami nuo tuberkuliozės (BCG) ir hepatito B (HVB).

MAITINIMAS

Naujagimį reikia pamaitinti per pirmas dvi – tris valandas po gimimo. Oda prie odos kontaktas turi tęstis ne trumpiau kaip 30 min. Tiek laiko reikia, kad būtų stimuliuojamas prolaktino išsiskyrimas. Tada motinai pradeda gamintis pienas, o naujagimis būna apsaugotas nuo hipoglikemijos ir infekcijos. Priešpienyje gausu imunoglobulinų, A vitamino, augimo hormonų ir kt. Priešpienis turi laisvinamąjį poveikį ir skatina mekonijaus pasišalinimą – tai yra gera hiperbilirubinemijos profilaktika. Vėliau naujagimis maitinamas pagal poreikį, t. y. taip dažnai ir taip ilgai, kaip jis nori. Jo apetitas stimuliuoja motinos organizmą gaminti pieną. Apetitą nulemia kalorijų, gaunamų su pienu, poreikis, o ne kiekis. Maitinimo pradžioje naujagimis gauna skystą pieną, kuriame gausu laktozės, o maitinimo pabaigoje – riebų, kuriame daugiau riebalų. Todėl naujagimis turėtų būti žindomas iš vienos krūties pakankamai ilgai (apie 20–30 minučių), kad atitekėtų riebus pienas ir tik tada pasiūloma kita krūtis, jei jis dar nori. Kad nebūtų sužeisti speneliai ir naujagimis galėtų žįsti, būtina jį taisyklingai priglausti prie krūties. Kūdikio kūnelis tiesioje linijoje, jo pilvas prigludęs prie motinos pilvo, truputį atlošta galvute. Smakriukas remiasi į krūtį, apžiota daug rudojo laukelio, daugiau iš apačios, nei iš viršaus, burna plačiai išžiota, lūpos išsivertusios, žindant skruostai išsipučia, žindimo judesiai persiduoda į ausis, girdisi nurijimo garsas. Motinai neturi skaudėti. Jei motina jaučia skausmą, reikia krūtį ištraukti iš kūdikio burnos, koreguoti jo padėtį prie krūties ir krūties apžiojimą.